• Pradžia
  • >
  • Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0007 „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra. I etapas. Kelio A5 ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas“

Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0007 „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra. I etapas. Kelio A5 ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas“

2021 06 10

Projektas finansuotas iš Sanglaudos fondo

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Transporto investicijų direkcija 2016 m. rugsėjo 1 d. pasirašė projekto Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0007 „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra. I etapas. Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas“ sutartį. Šioje sutartyje numatyta projekto finansavimui skirti iki 26 833 472,90 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšų.

Projekto tikslas – plėtoti ir tobulinti TEN-T kelių tinklą, stiprinant ir platinant kelių dangą, įgyvendinant eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemones. Projektas atitinka Nacionalinės susisiekimo plėtros ir ES fondų investicijų veiksmų programos tikslus ir uždavinius. Numatytas įgyvendinti projektas yra netiesiogiai susijęs su kitais įgyvendinamais ir planuojamais įgyvendinti LAKD kelių infrastruktūros plėtros projektais kelyje VIA BALTICA.

Lietuvos teritoriją kertantis TEN-T kelio antrasis Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius Lietuvoje apima šiaurės–pietų kryptimi esantį kelią VIA BALTICA. Esama TEN-T kelių infrastruktūros būklė Lietuvoje neatitinka dalies TEN-T gairių reglamente Nr. 1315/2013 pateiktų reikalavimų, neužtikrina atitikties didėjantiems eismo saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimams. Dėl šių trūkumų yra neužtikrinamas sklandus ir saugus keleivių ir krovinių judumas. VIA BALTICA yra vienas iš intensyviausių ruožų Lietuvoje, kuriame pilna vietinio ir daugiau nei 30 proc. tarptautinio krovininio eismo. Vykdant šį projektą planuojama atlikti kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstrukciją. Esamas kelias neatitinka transeuropinio tinklo keliams keliamų reikalavimų. Dėl intensyvaus sunkiojo transporto eismo ir siauros kelio dangos ruožas pasižymi itin dideliu avaringumu. 2005–2014 m. bendras eismo intensyvumas ruože išaugo 1,24 karto, iš kurio krovininio eismo intensyvumas – 1,51 karto (krovininio transporto srautas sudarė 43 proc.). Vidutiniškai kasmet nagrinėjamame ruože įvyko 3 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 1 žmogus žuvo ir 5 buvo sužeisti. Siekiant užtikrinti sklandžias ir saugias eismo sąlygas, būtina atlikti kelio A5 (E67) ruožo rekonstrukciją.

Atliekant TEN-T kelio E67 (VIA BALTICA) ruožo Kaunas–Marijampolė rekonstrukciją, vykdomas kelio A5 Kaunas–Marijampolės–Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas į AM kategorijos kelią, išplatinant jį į dešinę pusę bei įrengiant antrą dviejų juostų važiuojamąją dalį bei važiuojamąsias dalis atskiriančią 5,5 m pločio skiriamąją juostą. Vandens nuleidimui nuo kelio dangos skiriamoji juosta suprojektuota su įgaubtu skersiniu profiliu, skiriamosios juostos viduryje statomi šuliniai. Esamo kelio horizontalių ir vertikalių kreivių spinduliai atitinka AM kategorijos parametrus, todėl naujai projektuojama dešinė pusė priderinta prie kairės pusės spindulių ir aukščių. Esamos vieno lygio sankryžos su rajoniniais keliais Nr. 2606 Gudeliai–Smilgiai–Būdviečiai 35,68 km ir Nr. 2617 Selema–Grigaliūnai 39,96 km naikinamos, vietoje jų įrengiant skirtingo lygio sankirtas ir taip atskiriant tranzitinio ir vietinio transporto srautus. Sankryža su keliu Kvietkiškis–Utalina 42,22 km naikinama, vietoje jos rengiamas tunelinis pravažiavimas. Žemės ūkio technikai važiuoti ir pervaryti gyvulius į kitą kelio A5 pusę 38,51 km suprojektuotas ūkinis tunelinis pravažiavimas. Nuovažos į šalia kelio esančius sklypus naikinamos, abipus magistralinio kelio projektuojami jungiamieji keliai. Rekonstruojamame kelio ruože numatyta daug aplinkosauginių priemonių: triukšmo slopinimo sienutės, apsauginės tvoros nuo laukinių gyvūnų, požeminė laukinių gyvūnų perėja, taip pat numatytas esamų lietaus valymo įrenginių rekonstravimas.

Rekonstruojamame kelio ruože sutvarkomos esamos pralaidos, 6 pralaidos pailginamos, netinkamose vietose įrengtos 3 pralaidos (kur nepatenka vanduo) užaklinamos. Per Vabalkšnės upelį įrengta metalinė pralaida pailginama, šios pralaidos viduje įrengiama metalinė lentyna, skirta varliagyviams ir smulkiems gyvūnams eiti. Skiriamosios juostos viduryje numatyta įrengti kelio dangos drenažą, kuris sausintų dangos konstrukciją. Dangos drenažas pajungiamas į gelžbetoninius paviršinio vandens surinkimo šulinius. Vanduo iš šulinių išleidžiamas į dešinėje kelio pusėje formuojamą pakelės griovį vamzdžiais, kurių gale įrengiamas apsauginis vožtuvas. Iš pakelės griovių vanduo išleidžiamas arba į melioracijos sistemą, arba į lietaus nuotekų valymo įrenginius, numatytus šalia Vabališkės upės. Šalia Vabališkės upės numatyti 4 lietaus vandens valymo įrenginiai. Išvalytos lietaus nuotekos išleidžiamos į Vabališkės upę.

Sankirta 35,68 km suprojektuota vietoje vieno lygio kelio A5 sankryžos su keliu Nr. 2606, įrengiamas viadukas. Sankirta 39,96 km projektuojama vietoje vieno lygio kelio A5 sankryžos su keliu Nr. 2617. Esama sankryža išardoma, virš kelio A5 statomas viadukas. Naujai įrengiamas kelio Nr. 2617 trasos ruožas.

38,51 ir 42,22 km po keliu A5 suprojektuoti tuneliniai pravažiavimai, numatyti 2 gelžbetoniniai monolitiniai tuneliniai viadukai.

Kad būtų užtikrintas privažiavimas prie esamų sklypų, abipus magistralinio kelio suprojektuota 13 jungiamųjų kelių bei nuovažos į sklypus.

Kelyje A5 rengiamos 5 triukšmą mažinančios užtvaros. Kelio sankasoje numatoma įrengti perėją laukiniams gyvūnams.

Projekte numatytas ryšių linijų rekonstravimas: esami VšĮ „Plačiajuostis internetas“ kabeliai perkeliami į naujas trasas, perklojami AB „TEO“ kabeliai, po keliu numatomi rezerviniai vamzdžiai. Pertvarkomos elektros oro linijos: keičiamos kampinės ir galinės atramos su ramsčiais, sankirtose numatytas oro linijų pakeitimas kabelio intarpais. Numatytas pakelės drenažo sutvarkymas: esamų pralaidų išvalymas, betranšėjiniai perėjimai per kelią, nauji sausintuvai ir rinktuvai.

Įgyvendinus projektą, bus modernizuota TEN-T kelio E67 (VIA BALTICA) ruožo Kaunas–Marijampolė, kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km esanti infrastruktūra, kuri užtikrintų Lietuvos automobilių kelių tinklo integraciją į ES šalių transporto sistemas bei patogų Šiaurės Europos transporto sistemos sujungimą su Centrine ir Vakarų Europa, geriau patenkintų augančius visuomenės mobilumo poreikius, skatintų verslo plėtrą bei turizmą šalyje, didintų ekonomikos konkurencingumą.

Socialinis-ekonominis vertinimas atliktas vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis. Vertinimo rezultatai rodo, kad projekto įgyvendinimas yra ekonomiškai naudingas visuomenei. Projekto ekonominės analizės rodikliai yra grynoji dabartinė vertė (EGDV), vidinė grąžos norma (EVGN) ir naudos ir išlaidų santykis (ENIS).

EGDV parodo, kokia socialinė-ekonominė nauda projektu bus sukurta išorinėje projekto aplinkoje. Taigi, EGDV skirta pagrįsti būsimą investicijų naudą per visą ataskaitinį laikotarpį tikslinėms grupėms, išreiškiant ją dabartine pinigų verte. Jei EGDV < 0, investicijų projektu sukuriama diskontuota nauda nepadengia diskontuotų išlaidų, todėl tokį projektą įgyvendinti nėra tikslinga. Jei EGDV > 0, projektu kuriama pridėtinė vertė visuomenei. Atitinkamai, socialiniu ekonominiu požiūriu investicijų projektas yra pagrįstas, jeigu jo EGDV yra teigiama. Projekte „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra. I etapas. Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas“ apskaičiuota EGDV yra 8 653 tūkst. Eur. Kaip matyti, EGDV rodiklis teigiamas ir investicijos ekonominiu požiūriu yra pagrįstos.

EVGN – tai diskonto norma, kuriai esant EGDV yra lygi nuliui. Kadangi skaičiuojant EGDV grynųjų pajamų srautai diskontuojami, apskaičiuota EVGN lyginama su socialine diskonto norma (SDN). Projekto atveju – SDN yra 5 proc., todėl apskaičiuota EVGN reikšmė turi būti didesnė už 5 proc. Projekte „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra. I etapas. Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas“ apskaičiuota EVGN yra 6,20 proc. Kaip matyti, EVGN didesnė už 5 proc. ir investicijos ekonominiu požiūriu pagrįstos.ENIS yra svarbiausias socialinės-ekonominės analizės rodiklis, atskleidžiantis, kiek kartų projekto sukuriama nauda viršija jam įgyvendinti reikalingas išlaidas. ENIS apskaičiuojamas padalijant investicijų projekto kuriamą ekonominę naudą iš ekonominių išlaidų. Viešųjų investicijų projektų ENIS visais atvejais privalo būti didesnis už 1. Projekte „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra. I etapas. Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas“ apskaičiuotas ENIS lygus 1,12. Kaip matyti, ENIS didesnis už 1 ir investicijos ekonominiu požiūriu yra pagrįstos.

Projektas „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra. I etapas. Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas“ įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“ 06.1.1-TID-V-501 priemonę „TEN-T kelių tinklo techninių parametrų gerinimas ir pralaidumo didinimas“.