• Pradžia
  • >
  • Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0002 „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra“

Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0002 „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra“

2017 06 10

Projektas finansuotas iš Sanglaudos fondo

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Transporto investicijų direkcija 2016 m. gegužės 31 d. pasirašė projekto Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0002 „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra“ sutartį. Šioje sutartyje numatyta projekto finansavimui skirti iki 35 446 964,00 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšų.

Projekto tikslas: plėtoti ir tobulinti TEN-T kelių tinklą, didinti kelio pralaidumą, stiprinti ir platinti kelių dangą, įgyvendinti eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemones. Projektas atitinka Nacionalinės susisiekimo plėtros ir ES fondų investicijų veiksmų programos tikslus ir uždavinius. Numatytas įgyvendinti projektas yra netiesiogiai susijęs su kitais įgyvendinamais ir planuojamais įgyvendinti LAKD kelių infrastruktūros plėtros projektais VIA BALTICA kelyje.

Lietuvos teritoriją kertantis TEN-T kelio antrasis Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius Lietuvoje apima šiaurės–pietų kryptimi esantį kelią VIA BALTICA. Esama TEN-T kelių infrastruktūros būklė Lietuvoje neatitinka dalies TEN-T gairių Reglamente Nr. 1315/2013 pateiktų reikalavimų, neužtikrina atitikties didėjantiems eismo saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimams. Dėl šių trūkumų yra neužtikrinamas sklandus ir saugus keleivių ir krovinių judumas. VIA BALTICA yra viena iš intensyviausių atkarpų Lietuvoje, kurioje pilna vietinio ir daugiau nei 30 proc. tarptautinio krovininio eismo. Šiame projekte planuojama rekonstruoti kelio E67 (VIA BALTICA) ruožo Kaunas–Marijampolė atkarpą – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 17,34 iki 23,40 km. Esamas ruožas neatitinka TEN-T keliams keliamų reikalavimų, kelyje aukštas eismo intensyvumo lygis, didelis avaringumas (ypač su pėsčiaisiais), dangoje susiformavusios provėžos. 2005–2014 m. bendras eismo intensyvumas nagrinėjamame ruože išaugo 1,33 karto, iš kurio krovininis – 1,47 karto (krovininio transporto srautas sudarė 31 proc.). Vidutiniškai kasmet nagrinėjamame ruože įvyko 2 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 1 žmogus žuvo ir 4 buvo sužeisti. Siekiant užtikrinti sklandžias ir saugias eismo sąlygas būtina atlikti kelio A5 (E67) ruožo rekonstrukciją.

Atliekant TEN-T kelio E67 (VIA BALTICA) ruožo Kaunas–Marijampolė rekonstrukciją, kelio ruožas nuo 17,34 iki 22,03 km (dešinėje pusėje) rekonstruojamas pagal AM techninės kategorijos reikalavimus su 5,5 m pločio skiriamąja juosta ir 11,25–12,50 m pločio kelio danga. Projektuojamo kelio ašis perstumiama 7,0–8,0 m į kairę lygiagrečiai esamai kelio ašiai, sankasa išplatinama į skiriamosios juostos pusę. Naujai įrengiamas jungiamasis kelias bei pėsčiųjų ir dviračių takas, jungiantis Stanaičių ir Juragių gyvenvietes, pėsčiųjų viadukai per magistralinį kelią minėtose gyvenvietėse. Kelio ruožo nuo 22,03 iki 23,40 km (dešinėje pusėje) rekonstravimo į AM kategorijos kelią statybos darbai vykdomi rekonstruojant dešinės pusės Mauručių skirtingo lygio sankryžos jungiamuosius kelius, įrengiant drenažą bei lietaus kanalizaciją skiriamojoje juostoje. Vietoj trišalės sankryžos, esančios Mauručių skirtingų lygių sankryžos ribose, įrengiama žiedinė sankryža, įrengiami IIv techninės kelio kategorijos jungiamieji keliai. Statomas naujas viadukas per geležinkelį bei įrengiamas tunelinis pravažiavimas 23,1 km. Kelio apšvietimas Mauručių skirtingų lygių sankryžos ribose įrengiamas tik kelyje A5 bei žiedinėje sankryžoje. Kelio ruožo nuo 21,84 iki 23,40 km (kairėje pusėje) rekonstravimo į AM kategorijos kelią statybos darbai vykdomi rekonstruojant kairę pusę bei skirtingo lygio Mauručių sankryžos kairės pusės jungiamuosius kelius. Atliekamas šio ruožo dangos stiprinimas, baigiama formuoti skiriamoji juosta ir paaukštinami skiriamojoje juostoje įrengti lietaus kanalizacijos šuliniai. Rekonstruojamas esamas viadukas per geležinkelį ir baigiamas įrengti tunelinis pravažiavimas 21,3 km. Įrengiamos triukšmo slopinimo sienutės ties Mauručių (A5 kelio dešinėje pusėje) ir Jurginiškių (A5 kelio kairėje pusėje) gyvenvietėmis.

Statybos darbai baigti ir perduoti užsakovui 2016 m. rugsėjo 12 d.

Įgyvendinus projektą, bus modernizuota TEN-T kelio E67 (VIA BALTICA) ruožo Kaunas–Marijampolė, kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 17,34 iki 23,40 km esanti infrastruktūra, kuri užtikrintų Lietuvos automobilių kelių tinklo integraciją į ES šalių transporto sistemas bei patogų Šiaurės Europos transporto sistemos sujungimą su Centrine ir Vakarų Europa, geriau patenkintų augančius visuomenės mobilumo poreikius, skatintų verslo plėtrą bei turizmą šalyje, didintų ekonomikos konkurencingumą.

Socialinis-ekonominis vertinimas atliktas vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis. Vertinimo rezultatai rodo, kad projekto įgyvendinimas yra ekonomiškai naudingas visuomenei. Projekto ekonominės analizės rodikliai yra grynoji dabartinė vertė (EGDV), vidinė grąžos norma (EVGN) ir naudos ir išlaidų santykis (ENIS).

EGDV parodo, kokia socialinė-ekonominė nauda projektu bus sukurta išorinėje projekto aplinkoje. Taigi, EGDV skirta pagrįsti būsimą investicijų naudą per visą ataskaitinį laikotarpį tikslinėms grupėms, išreiškiant ją dabartine pinigų verte. Jei EGDV < 0, investicijų projektu sukuriama diskontuota nauda nepadengia diskontuotų išlaidų, todėl tokį projektą įgyvendinti nėra tikslinga. Jei EGDV > 0, projektu kuriama pridėtinė vertė visuomenei. Atitinkamai, socialiniu ekonominiu požiūriu investicijų projektas yra pagrįstas, jeigu jo EGDV yra teigiama. Projekte „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra“ apskaičiuota EGDV yra 14 520 tūkst. Eur. Kaip matyti, EGDV rodiklis teigiamas ir investicijos ekonominiu požiūriu yra pagrįstos.

EVGN – tai diskonto norma, kuriai esant EGDV yra lygi nuliui. Kadangi skaičiuojant EGDV grynųjų pajamų srautai diskontuojami, apskaičiuota EVGN lyginama su socialine diskonto norma (SDN). Projekto atveju – SDN yra 5 proc., todėl apskaičiuota EVGN reikšmė turi būti didesnė už 5 proc. Projekte „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra“ apskaičiuota EVGN yra 8,13 proc. Kaip matyti, EVGN didesnė už 5 proc. ir investicijos ekonominiu požiūriu pagrįstos.

ENIS yra svarbiausias socialinės-ekonominės analizės rodiklis, atskleidžiantis, kiek kartų projekto sukuriama nauda viršija jam įgyvendinti reikalingas išlaidas. ENIS apskaičiuojamas padalinant investicijų projekto kuriamą ekonominę naudą iš ekonominių išlaidų. Viešųjų investicijų projektų ENIS visais atvejais privalo būti didesnis už 1. Projekte „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra“ apskaičiuotas ENIS lygus 1,5. Kaip matyti, ENIS didesnis už 1 ir investicijos ekonominiu požiūriu yra pagrįstos.

Projektas „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra“ įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“ 06.1.1-TID-V-501 priemonę „TEN-T kelių tinklo techninių parametrų gerinimas ir pralaidumo didinimas“.

Paskelbta LAKD puslapyje 2016-06-10

Atnaujinta 2016-12-07