Pradedami rengti magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai („Via Baltica“) priešprojektiniai sprendiniai

Įsigaliojo sutartis dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 7,508 km iki 87,861 km, kuris yra „Via Baltica“ kelio dalis, priešprojektinių sprendinių parengimo. Sutarties vertė – beveik 506 tūkst. eurų su PVM. Sutarties atlikimo terminas – 14 mėn. Atlikus priešprojektinių sprendinių analizę pagal gautus rezultatus bus vykdomi techninio projektavimo, o vėliau ir rangos darbų etapai.

Šia sutartimi siekiama išrinkti optimaliausią alternatyvą pagal kurią būtų rekonstruojamas kelio ruožas nuo Kauno iki Panevėžio. Optimaliausia alternatyva bus pasirinkta atsižvelgus į eismo saugą, eismo organizavimą ir atlikus kaštų ir naudos analizę. Nuo 2016 m. iki 2020 m. šiame ruože įvyko 13 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu žuvo 44 žmonės ir 50 buvo sužeista.

„Via Baltica transporto koridorius yra strateginis susisiekimo projektas ir šiuo metu įvairiuose šio kelio ruožuose, įskaitant ir ruožą nuo Kauno iki Panevėžio, vyksta priešprojektinių sprendinių rengimo ir projektavimo darbai.  Tikslas iki 2030 m. turėti aukščiausius eismo saugos standartus atitinkantį ir modernų kelią nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki pat Lietuvos–Latvijos sienos, “– sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Pasak VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, atlikus ruožo rekonstrukciją turėtų būti sumažinta priešpriešinių susidūrimų tikimybė, pagerinta kelio dangos būklė, panaikintos pavojingos sankryžos, o užtikrinus tarptautinius saugumo ir greičio ribojimo standartus bus panaikinti greičio ribojimai.

Lietuvos teritorijoje bendras Via Baltica transporto koridoriaus, kurį sudaro penki magistraliniai keliai (A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (dalis), A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A17 Panevėžio aplinkkelis ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga), ilgis yra 268 km.  Tai kartu ir intensyviausio sunkiojo transporto eismo transporto koridorius, kuriuo šiaurės–pietų kryptimis gabenama daugiausia krovinių. 2019 m. duomenimis, Via Baltica ruožo nuo Kauno iki Panevėžio vidutinis metinis eismo intensyvumas siekė 7,5 tūkst. automobilių per parą, iš kurių beveik 37 proc. sudaro krovininis transportas.

Via Baltica kelias po rekonstrukcijos turės atitikti tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus.

Šį mėnesi, gavus pritarimą iš kontroliuojančių institucijų, taip pat planuojama pasirašyti sutartį dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (Via Baltica ruožo) ruožo nuo 9,1 km iki 66 km priešprojektinių sprendinių parengimo.

Planuojama, kad visas Via Baltic projektas Lietuvoje turėtų būti įgyvendintas iki 2030 m.