Nors magistraliniuose ir rajoniniuose keliuose krovininio transporto srautas augo, valstybinės reikšmės keliais praėjusiais metais važiuota mažiau

Valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose 2020 m. bendrojo transporto srautas palyginti su 2019 m. sumažėjo 8,6 proc., tačiau išaugo autotraukinių, t. y. vilkikų su prikabintomis priekabomis ar puspriekabėmis (krovumas >12 t),¬ (toliau – vilkikai) (2,6 proc.) ir krovininio transporto (0,9 proc.) srautas.

Šie duomenys gauti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – Kelių direkcija) atlikus vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (toliau – VMPEI) valstybinės reikšmės keliuose pastarųjų dviejų metų analizę ir palyginus, kaip kito judėjimas magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose. Eismo intensyvumo pokyčiai iš dalies atspindi šalies ekonomikos vystymosi tendencijas, ypač krovininio transporto srautai.

Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas – transporto priemonių skaičius vidutiniškai pravažiuojantis konkrečiu ruožu per vieną parą (aut./parą).

Krašto keliuose bendras eismo intensyvumas 2020 m. sumažėjo apie 4,2 proc. palyginti su 2019 m. Šiuose keliuose mažėjo ir krovininio transporto (7,9 proc.), ir vilkikų (5,8 proc.) eismo intensyvumas. Krašto keliuose 2020 m. krovininio transporto eismo intensyvumas buvo mažiausias nuo 2005 m.

Valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose bendrojo transporto eismo intensyvumas augo 1 proc., krovininio transporto – 2,5 proc., o vilkikų – net 9,1 proc.

2020 m. vasarą, po karantino atšaukimo, daugelyje kelių, vedančių lankytinų vietų link, eismo intensyvumas buvo didesnis nei 2019 m., tačiau karantino metu įvedus judėjimo ribojimus, metinis eismo intensyvumas daugelyje vietų buvo mažesnis nei 2019 m.

VMPEI duomenys svarbūs ne tik specialistams vykdant kelių projektavimą, bet ir gyventojams, nes tai vienas pagrindinių rodiklių, lemiančių valstybinės reikšmės kelio ruožo vietą prioritetinėse kelių tvarkymo eilėse, taip pat nustatant kelių priežiūros lygį. Be to, atžvelgus į krovininio transporto eismo intensyvumo duomenis, parenkami projektavimo ir kelio dangos konstrukcijos sprendiniai, parenkamos eismo organizavimo priemonės. Įvertinus keliais važiuojančių transporto priemonių poveikį aplinkai yra rengiami triukšmo žemėlapiai. Eismo intensyvumo duomenys naudojami analizuojant eismo pokyčius, tendencijas, tranzitinio transporto judėjimą valstybinės reikšmės keliuose, rengiant galimybių studijas ir teritorijų planavimo dokumentus.

Daugiau informacijos apie eismo intensyvumo pokyčius 2019–2020 m. viešai skelbiamame pristatyme.