Lietuvoje greitis ir toliau bus matuojamas, o pažeidėjai baudžiami

Lietuvoje palaipsniui didinamas vidutinio greičio matuoklių ir mažinamas momentinių greičio matuoklių skaičius, jų atsisakant arba keičiant didesnio funkcionalumo įrenginiais. Šiuo metu šalyje yra 50 vidutinio greičio matuoklių ir stebimi 25 ruožai, kurių bendras ilgis valstybinės reikšmės keliuose yra beveik 120 km.

Iki 2020 m. suplanuota Lietuvos keliuose įrengti 130 vidutinio greičio kontrolės ruožų (260 įrenginių) ir 70 momentinių greičio matuoklių.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (Kelių direkcijos) vadovo Vitalijaus Andrejevo, įvertinę momentinių matuoklių ir vidutinio greičio matuoklių naudą ir jų kaštus daugiau ketiname investuoti į vidutinio greičio matuoklius.

„LAKD vykdydama saugaus eismo politiką, siekia keisti ir formuoti vairuotojų įpročius pasirinkti nuolatinį saugų greitį. Vidutinio greičio matuokliai, kur greitis matuojamas ruože, skatina vairuotojus nuolatos laikytis saugaus greičio,– sako V. Andrejevas.

Momentiniai greičio matuokliai mažiau efektyvūs formuojant vairuotojų įpročius važiuoti lėčiau, jie verčia vairuotojus tik pristabdyti tam tikrame taške.

„Greičio režimui valdyti pasitelkiami ne tik greičio matuokliai, bet ir kitos priemonės – miesto vartai, greičio kalneliai ir pan. Šių priemonių naudojimas sukelia panašų efektą kaip ir momentinių greičio matuoklių, t.y. priverčia vairuotoją sulėtinti greitį.  Matome teigiamus vairuotojų elgsenos pokyčius, didėja vairavimo kultūra, o šiam tikslui pasiekti sektoriniai matuokliai tinka kur kas labiau“,– aiškina V. Andrejevas.

Kelių direkcija yra parengusi greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikas, kad įrengiamos kelių transporto eismo saugumo priemonės atneštų kuo didesnę naudą visuomenei. Pagal minėtas metodikas yra patvirtintos greičio matuoklių vietų parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės. Greičio matuoklių būsimų vietų prioritetai nustatomi atsižvelgiant į metodikoje  aprašytus kriterijus, tokius kaip gyvenvietės tipas, teritorijos užstatymo tankis, eismo intensyvumas, ugdymo įstaigų skaičius, eismo įvykių skaičius. Prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas.

Kelių direkcija, policija ir savivaldybės rūpinasi saugiu eismu keliuose ir diegia kompleksines eismo saugą gerinančias priemones.