Elektroninė (atstuminė) kelių apmokestinimo sistema – socialiai teisingesnis ir proporcingesnis mokestis

Per 2020 metus e. vinječių parduota už 49,43 mln. eurų (2019 m. – už 48,69 mln. eurų). Šios lėšos yra skirtos kelių priežiūrai ir plėtrai, tačiau tik dalis jų tenka apmokestintų magistralinių kelių priežiūrai ir plėtrai.

2023 metais įdiegus naują kelių apmokestinimo sistemą e-tolling, kuomet mokestis bus taikomas ne už laiką, bet už nuvažiuotą atstumą, gautos pajamos iš kelių rinkliavos (už naudojimąsi mokamais magistraliniais keliais) bus skirtos išskirtinai tik šių kelių infrastruktūros gerinimui. Prognozuojama, kad, įdiegus e-tolling sistemą, į biudžetą bus surenkama iki 110 mln. eurų per metus magistralinių kelių priežiūrai ir plėtrai.

„Magistraliniuose keliuose eismo intensyvumas didžiausias, todėl teigiamą pokytį pajus visi šalies kelių naudotojai. Atsiras galimybių daugiau lėšų skirti magistralinių kelių infrastruktūros būklei ir eismo saugumui juose pagerinti“, – teigia VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.

Įvedus atstuminį kelių rinkliavos mokestį, bus taikomas principas „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“. Tokiu būdu bus užtikrintas socialinis teisingumas kelių infrastruktūros naudotojams, kurie  už nuvažiuotą trumpą atstumą mokamais keliais dabar sumoka nepagrįstai didelį mokestį. Pavyzdžiui, šiuo metu mokamas vienodas 11 eurų kelių naudotojo mokestis tiek už važiavimą tranzitu per Lietuvą, tiek už važiavimą mokamu keliu mažą atstumą.

Šiuo metu Lietuvoje mokami kelių mokesčiai nėra adekvatūs nuvažiuotam atstumui ir iš dalies diskriminuoja dalį naudotojų, nes kuo nuvažiuotas atstumas ilgesnis, tuo mažesnis 1 km įkainis. Įdiegta kelių rinkliavos sistema leis užtikrinti teisingą išlaidų kelių infrastruktūrai kurti ir išlaikyti pasidalijimą.

Dabar galiojantis kelių naudotojo mokestis yra paremtas laikine sistema ir nėra susietas su realiai transporto priemonės nuvažiuojamais kilometrais ir realiu poveikiu infrastruktūros degradacijai. Nauja e-tolling sistema bus paremta atstumine sistema, kuri laikoma  socialiai teisingesniu ir proporcingu mokesčiu.

Svarbu, kad e-tolling projektas prisidės ir prie taršos mažinimo, nes skatins transporto priemonių valdytojus ir naudotojus atsisakyti „tuščios“ ridos, konsoliduoti siuntas, optimizuoti maršrutus, naudoti aplinkai „draugiškas“ transporto priemones, įsigyjant mažiau taršias (aukštesnės EURO klasės) transporto priemones. Dėl šių priežasčių sumažės aplinkos oro ir akustinė tarša.

Transporto priemonių kategorijos, kurioms bus skaičiuojama rinkliava už važiavimą magistraliniais keliais, lieka tos pačios, kaip dabar: autobusai (transporto priemonių kategorijos M2–M3), krovininės transporto priemonės (transporto priemonių kategorijos N1–N3) ir jų junginiai bei specialios kelių transporto priemonės.

Šiuo metu važiuoti mokamais magistraliniais kelių ruožais krovininis transportas gali turėdamas galiojančią e. vinjetę, kurią galima įsigyti iš anksto ir be administravimo mokesčio interneto svetainėje www.keliumokestis.lt, taip pat įvairiose fizinėse pardavimo vietose bei naudojantis mobiliosiomis programėlėmis.

Kelių direkcijai 2019 metais perėmus e. vinječių platinimo administravimą, kasmet sutaupoma apie 3,8 mln. eurų. Kelių direkcijai atsisakius kelių e. vinječių platinimo tarpininko paslaugų ir pradėjus paslaugas vykdyti savo jėgomis, šių paslaugų administravimas valstybei 2019 metais kainavo 14 kartų pigiau nei 2018 metais.