x

Apie mus

Kelių direkcijos misija – kurti ir užtikrinti visuomenei saugų, patogų, draugišką aplinkai ir išmanų susisiekimą Lietuvos keliais.

Vizija – Kelių direkcija – kelių priežiūros ir plėtros kompetencijų centras, valdantis valstybinės reikšmės kelius, ir partneris kitiems kelių infrastruktūros valdytojams.

Įgyvendindama savo misiją, Kelių direkcija savo veikloje vadovaujasi šiomis vertybėmis:

    • atsakomybė;
    • orientacija į kokybę;
    • orientacija į naujoves;
    • komandiškumas.

Šiandieninės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos pirmtakė – Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba – įsteigta 1918 metų gruodžio 6 dieną. Jos pirmuoju viršininku tapo inžinierius Jonas Šimoliūnas (1878–1965). Vėliau jis ėjo Susisiekimo ministerijos valdytojo, po to – viceministro pareigas.

Pagrindinis Plentų, vandens kelių ir uostų valdybos padalinys buvo Plentų skyrius. Pirmuoju skyriaus vedėju paskirtas inžinierius Kazimieras Vasiliauskas. Skyrių sudarė techninė dalis ir techninė inspekcija. Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba tapo centrine kelių tvarkymo įstaiga. Iš pradžių jai priklausė 1196 km kelių.

Naujoji valdyba kūrėsi po Pirmojo pasaulinio karo, darbo sąlygos buvo nepavydėtinos: stigo žinių, specialistų, medžiagų, transporto priemonių. Viskas buvo išgrobstyta ir sunaikinta, Plentų skyrius nepaveldėjo jokių techninių dokumentų, sąmatų ir duomenų joms sudaryti, ryšys su provincijoje įsikūrusiais padaliniais buvo blogas, daugelis darbų vyko labai lėtai.

1919 metų rugsėjo 6 dieną Prezidentas A. Smetona pasirašė pirmąjį laikinąjį įstatymą dėl svarbesnių vieškelių ir gruntinių kelių. Tuo metu manyta, kad Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba turėtų prižiūrėti ne tik plentus, bet ir visus vieškelius. Tačiau valstybė tam darbui neturėjo pakankamai lėšų. Savivaldybių atstovų suvažiavime, kuris vyko 1920 metų kovo 17–21 dienomis, nutarta vieškelius ir smulkesnius kelius perduoti savivaldybėms. Nustatyta Lietuvos kelių priežiūros tvarka: pagrindinius plentus prižiūrėjo Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba (Susisiekimo ministerija), o vieškelius bei smulkesnius kelius – savivaldybės (Vidaus reikalų ministerija). Savivaldybės kelių priežiūrą vykdė prievolės tvarka per apskričių valdybas ir valsčių viršaičius. Kelių ruožai buvo  išskirstyti vietos gyventojams. Priežiūrai skirto ruožo ilgis priklausė nuo ūkio dydžio. Tas ribas nustatydavo viršaitis.

1921 metų kovo 2 dieną pasirodė naujas bendrojo naudojimo kelių ir tiltų įstatymas, plentus prižiūrinčių tarnautojų tarnybinės taisyklės. Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba pradėjo planuoti savo tolesnius darbus: 1922 metais pirmą kartą sudarė artimiausio dešimtmečio (1922–1932 m.) pagrindinių kelių plėtros planą. Jame buvo numatyta plentų rekonstrukcija, skalda dengtų kelių paviršiaus kapitalinis remontas, tiltų atstatymo eiliškumas. Nutarta daugumai darbų panaudoti vietines statybines medžiagas, o užsienyje pirkti metalą ir jo dirbinius, mašinas, įrankius, cementą, mineralinius degalus ir alyvą. Plane buvo nurodytas projektuojamų plentų sąrašas. Tais metais buvo sutaisyti pirmieji 60 km plentų ruožų.

Pirmieji nauji gelžbetoniniai tiltai pastyti 1924 metais. Pats pirmasis buvo 28 metrų ilgio, trijų lankstų arkinės sistemos tiltas per Verknės upę Kruonio–Jiezno plente.

Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba per tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį išgyveno keletą reorganizacijų: 1924 metais ją pavadino Plentų ir vandens kelių valdyba, o 1936 metais reorganizavo į Kelių valdybą, kuri susidėjo iš 3 direkcijų – sandėlių, vandens kelių ir eismo. 1928 metais valdybos žinioje buvo 1701 km plentų ir grįstų kelių, 6190 km žvyruotų I rūšies ir 7691 km II rūšies vieškelių. O iš viso valdybai priklausė 15582 km kelių.

1934–1938 metais iš Kauno į Klaipėdą buvo nutiestas 195,5 km ilgio Žemaičių plentas, 1937 metais pradėtas tiesti Aukštaičių plentas, kuris iš Kauno per Panevėžį vedė į Biržus.

1940–1944 metų laikotarpis Lietuvai lėmė tris okupacijas: Sovietų Sąjungos (1940), Vokietijos (1941) ir vėl Sovietų Sąjungos (1944). Per tą trumpą laikotarpį teko pakelti ir Antrojo pasaulinio karo negandas. 1944 metų liepos 17 dieną buvo įkurta Lietuvos SSR vidaus reikalų komisariato (nuo 1946 m. ministerijos) Plentų valdyba. Reikėjo skubiai imtis karo nuniokotų kelių atkūrimo, tiesti naujas automobilių transporto arterijas.

Vilniaus–Kauno kelio asfaltavimo darbai vyko 1949–1952 metais. Dangą rengė sumaišymo ant kelio metodu. Eismo intensyvumas šiame kelyje didėjo. Prieš Vilniaus–Kauno kelio rekonstrukciją, kuri prasidėjo 1960 metais, vidutinis metinis eismo intensyvumas daugelyje vietų artėjo prie 3000 automobilių per dieną. Šį trečios techninės kategorijos kelią buvo nutarta rekonstruoti pagal pirmos kategorijos reikalavimus. Naujoji Vilniaus–Kauno automagistralė dviem asfalto juostomis didžiuosius Lietuvos miestus sujungė 1970 metais.

Baigiant tiesti Vilniaus–Kauno kelią, jau buvo parengti dviejų Kauno–Klaipėdos automagistralės ruožų po 24 km projektai. Šios automagistralės oficialus atidarymas įvyko 1987 metų rugsėjo 4 dieną.

Vilniaus–Kauno–Klaipėdos kelią projektavo ir intensyviai tiesė 22 metus. Projektuotojai dar 1970 metais gana tiksliai prognozavo būsimą automobilių bumą Lietuvoje ir itin padidino naujai projektuojamų automagistralės ruožų pralaidumą.

1991 m. kovo 1 d. susisiekimo ministro J. Biržiškio įsakymu įsteigta Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri Ekonomikos ministerijoje buvo įregistruota tų pačių metų kovo 14 d.

1993 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko B. Lubio potvarkiu Lietuvos automobilių kelių direkcija reformuota į valstybinę įstaigą prie Susisiekimo ministerijos. Nuo tų pačių metų balandžio 2 d. įsigaliojo susisiekimo ministro J. Biržiškio įsakymu patvirtinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatai.

Lietuvos automobilių kelių direkcija iš biudžetinės įstaigos pertvarkyta į valstybės įmonę. Nauja jos teisinė forma įregistruota 2020 m. rugsėjo 1 d. VĮ Registrų centre.

Jonas Šimoliūnas (1878–1956)

Žemaičių plento tiesimo darbų pabaigos aktas, 1938 m.

Keliams tiesti skirtas skreperis MoAZ-546, 1983 m.

Tilto per Miniją statyba, 2013 m.

Automagistralė Vilnius–Kaunas, 2015 m.

Kelių direkcija vykdo valstybės specialųjį įpareigojimą: valdyti valstybinės reikšmės kelius bei organizuoti ir koordinuoti saugių eismo sąlygų užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose.

Kelių direkcija specialųjį įpareigojimą vykdo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., įvykus esminiam įvykiui, kai Kelių direkcijos teisinė veiklos forma įstatymų nustatyta tvarka buvo pakeista iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonės.

Vykdydama specialųjį įpareigojimą, Kelių direkcija įgyvendina savo misiją – kurti ir užtikrinti visuomenei saugų, patogų, draugišką aplinkai, išmanų susisiekimą Lietuvos keliais.

Kelių direkcijos veiklos modelį lemia valstybės nustatyta Kelių direkcijos paskirtis, veiklos sritys ir tikslai, veiklos finansavimo modelis ir veiklos valdymo architektūra.

Kelių direkcijos paskirtis – valdyti valstybinės reikšmės kelius bei organizuoti ir koordinuoti saugių eismo sąlygų užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose. Ši Kelių direkcijos paskirtis įteisinta įmonės įstatuose, patvirtintuose susisiekimo ministro 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 3-476.

Kelių direkcijos veiklos sritys, atitinkančios valstybės interesą, yra orientuotos į valstybinės reikšmės automobilių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, užtikrinant sklandų krovinių ir keleivių judumą, skatinant transporto sistemos darnumą, didinant eismo saugą ir kelių saugumą.

Kelių direkcijos pagrindiniai tikslai, atitinkantys valstybės interesą, kuriuos Kelių direkcija vykdo 2022 m., yra šie:

– Užtikrinti, kad LRV nutarimu tvirtinamoje Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje numatytos lėšos būtų efektyviai panaudotos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir prižiūrėti;

– Vykdyti Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose teisės aktuose Kelių direkcijai nustatytas funkcijas.

Kelių direkcija įgyvendina priemones siekdama, kad gyventojai gautų kuo kokybiškesnes viešąsias paslaugas, kad jos būtų teikiamos greitai, skaidriai ir efektyviai. Saugaus susisiekimo užtikrinimas, išsaugant kelių tinklo būklę ir nebloginant eksploatacinių savybių, išlieka viena iš prioritetinių KPPP įgyvendinimo, vykdomo Kelių direkcijos, sričių.

Kelių direkcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir LRV nutarimais bei susisiekimo ministro įsakymais, taip pat vykdo KPPP finansavimo lėšų paskirstymą vietinės reikšmės kelių valdytojams (įskaitant savivaldybes), paskirstytų lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolę ir darbų kokybės kontrolės priežiūrą kelių objektuose, įskaitant akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ vykdomų kelių priežiūros darbų kokybės kontrolę.

 

Valstybės specialiojo įpareigojimo vykdymo finansavimas Kelių direkcijai vykdomas vadovaujantis šiais teisės aktais ir juose nustatytais finansavimo principais bei tvarka:

–  Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių    rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriame įtvirtinta, valstybinės ir vietinės reikšmės keliams skiriama suma;

– Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis;

– Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 11 dalies nuostatomis;

– Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo nuostatomis;

– LRV 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo nuostatomis;

– Susisiekimo ministerijos Lūkesčių rašte įtvirtintomis nuostatomis;

– Kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos pasirašyta Valstybės asignavimų naudojimo specialiajam įpareigojimui vykdyti sutartimi.

 

Veiklos finansavimo šaltiniai 2022 m.

 

Pagrindinis specialiojo įpareigojimo vykdymo finansavimo šaltinis 2022 m. ir toliau yra KPPP finansavimo lėšos, skirtos iš valstybės biudžeto.  LRV 2022 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 141 buvo patvirtinta KPPP finansavimo lėšų naudojimo 2022-2024 metų sąmata.

Žemiau pateikiami KPPP finansavimo lėšų naudojimo 2022-2024 m. sąmatos aktualūs duomenys.

lentelė

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2022-2024 metų sąmata

Eil. Nr. Lėšų paskirtis 2022 m. 2023 m. 2024 m.
Suma, tūkst. eurų Suma, tūkst. eurų Suma, tūkst. eurų
Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos,

iš jų:

543 189 521 972 521 972
1. valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti,

iš jų:

363 937 349 721 349 721
pažangos lėšos 0 0 0
tęstinės veiklos lėšos 363 937 349 721 349 721
1.1. valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, išskyrus 1.2–1.11 papunkčiuose numatytas veiklas 264 268 251 814 251 814
1.2. akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“ valstybinės reikšmės kelių tinklui prižiūrėti 77 900 77 400 77 400
1.3. Kelių muziejui ir kelių srities istorinėms vertybėms išlaikyti, įsigyti ir eksponuoti 35 33 33
1.4. viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai 400 380 380
1.5. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms ir eksploatacinėms išlaidoms padengti, saugaus eismo programoms ir jų priemonėms įgyvendinti 1 500 1 425 1 425
1.6. akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bilieto kainai kompensuoti 3 259 3 096 3 096
1.7. viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai 314 298 298
1.8. valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai 15 411 14 640 14 640
1.9. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai teisės aktams ir normatyviniams dokumentams, susijusiems su kelių tinklo plėtra ir užtikrinimu, kad šis tinklas veiktų, rengti, kitoms kelių srities reikmėms finansuoti 250 230 230
1.10. Lietuvos transporto saugos administracijos veiklai, susijusiai su eismo dalyvių švietimu eismo saugumo srityje 300 285 285
1.11. Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijai apdoroti ir Administracinių nusižengimų registrui palaikyti ir tobulinti 300 120 120
2. vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, iš jų: 179 252 172 251 172 251
tęstinės veiklos lėšos 179 252 172 251 172 251
2.1. valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti 16 133 15 503 15 503
2.2. vietinės reikšmės keliams Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse 3 262 3 135 3 135
2.3. savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams: 159 857 153 613 153 613
2.3.1. miestų savivaldybių vietinės reikšmės keliams 55 950 53 765 53 765
2.3.2. kitų savivaldybių vietinės reikšmės keliams 103 907 99 848 99 848

 

Pastaba. Lėšos pažangos priemonėms įgyvendinti, minimos 1 punkto antrojoje pastraipoje, bus skirtos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai vadovaujantis Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, parengus ir patvirtinus pažangos priemones (jų aprašus) ir patikslinus 2022–2024 m. susisiekimo ministro valdymo sričių strateginį veiklos planą.

Specialiojo įpareigojimo vykdymas (kapitalo investicijos) bendrai finansuojamas ir ES paramos fondų lėšomis. Investicijų projektų finansavimui 2022 m. skirta  20 377 tūkst. eurų struktūrinių ES paramos fondų lėšų.

 

Specialiojo įpareigojimo vykdymo sąnaudos

 

Specialiojo įpareigojimo vykdymo sąnaudos Kelių direkcijai kompensuojamos vadovaujantis Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos sutartimi, kurioje nustatyta, kad specialiojo įpareigojimo kompensavimas vykdomas neviršijant tam tikslui skirto KPPP finansavimo lėšų naudojimo einamųjų metų sąmatoje, kiekvienais metais patvirtinamoje LRV nutarimu dėl KPPP finansavimo lėšų naudojimo einamųjų metų sąmatoje patvirtinimo.

Specialiojo įpareigojimo vykdymas atspindimas Kelių direkcijos veiklos ataskaitose, skelbiamose Kelių direkcijos tinklalapyje.

Visą įmonės veiklą 2022 m. sausio-liepos mėnesiais sudarė tik specialiojo įpareigojimo vykdymas. Kitų veiklų (komercinių) minėtu laikotarpiu įmonė nevykdė. Finansinėse ataskaitose ir šioje veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys apima tik specialiojo įpareigojimo vykdymo rezultatus ir todėl atskirai nėra išskiriami.

Įmonės valdymo struktūra

Kelių direkcijos valdymo organai yra savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – direktorius.

Organizacinė struktūra

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizacinė struktūra, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Valdyba

Valdyba yra kolegialus Kelių direkcijos valdymo organas. Valdyba veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, Kelių direkcijos įstatais ir kitais teisės aktais. Kelių direkcijos valdyba yra skiriama Kelių direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos) ministro įsakymais ketverių metų kadencijai. Valdybą pagal Kelių direkcijos įstatus sudaro penki nariai. Kelių direkcijos valdybos kadencija yra nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Valdyba veikia pagal patvirtintą reglamentą. 2021 metais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais valdyba buvo iš dalies atnaujinta ir visiškai suformuota.  Nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. didžioji dauguma (4 iš 5 valdybos narių, arba 80 proc.) valdybos yra nepriklausomi valdybos nariai, viena narė – valstybės tarnautoja. Valdybos pirmininkas yra nepriklausomas valdybos narys.

Direktorius

Remigijus Lipkevičius paskirtas į valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pareigas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3P-167 „Dėl Remigijaus Lipkevičiaus skyrimo į valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pareigas“, laimėjęs konkursą (konkurso rezultatai patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 28 d. protokolu Nr. 6-2827). Remigijus Lipkevičius dirba Kelių direkcijoje įvairiose pareigose virš 20 metų. Remigijui Lipkevičiui yra suteikti transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos magistro bei teisės magistro kvalifikaciniai laipsniai.

Gyvenimo aprašymas (CV)

Direktoriaus funkcijos

Direktoriaus funkcijos ir atsakomybė yra nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintuose valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos įstatuose.

Direktoriaus atlygis

Kelių direkcijos direktoriaus atlygis už darbą nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarime Nr. 1341 “Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ nustatytais principais. Direktoriaus atlygį sudaro pastovioji ir kintamoji atlygio dalis.

Direktoriaus atlygio pastovioji dalis nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3P-167 „Dėl Remigijaus Lipkevičiaus skyrimo į valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pareigas“,  vadovaujantis minėto Vyriausybės nutarimo 1.2.1. papunkčio nuostatomis. Valstybės įmonės vadovo atlygio pastovioji dalis nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo nustatytais Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais, atsižvelgiant į įmonės kategoriją ir įmonės svarbą nacionaliniam saugumui. Įmonės direktoriui nustatytas mėnesinės algos pastoviosios dalies koeficientas – 32,90. Nustatant direktoriaus pastoviosios mėnesinės algos dydį, kaip nurodyta minėtame Susisiekimo ministro įsakyme, taip pat vadovautasi  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro  2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu „Dėl valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos priskyrimo I-ai kategorijai“ ir į tai, kad valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija yra pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše.

Direktoriaus mėnesinės algos kintamosios dalies dydžius kiekvienais metais nustato Susisiekimo ministras, įsakymu tvirtindamas įmonės Strateginį veiklos planą. Kintamoji atlygio dalis mokama tais atvejais, kai pasiekiami ministro įsakymu nustatyti rodikliai (rodiklių reikšmės).

Susisiekimo ministro 2021 ir 2022 m. įsakymais nustatyti ūkinės finansinės veiklos rodikliai ir jų dydžiai susieti su direktoriaus mėnesinės algos kintamosios dalies mokėjimu, skelbiami Kelių direkcijos interneto svetainėje.

Direktoriaus atlygis.