Kelių direkcijos misija – kurti ir užtikrinti visuomenei saugų, patogų, draugišką aplinkai ir išmanų susisiekimą Lietuvos keliais.

Vizija – Kelių direkcija – kelių priežiūros ir plėtros kompetencijų centras, valdantis valstybinės reikšmės kelius, ir partneris kitiems kelių infrastruktūros valdytojams.

Įgyvendindama savo misiją, Kelių direkcija savo veikloje vadovaujasi šiomis vertybėmis:

• • atsakomybė;
  • orientacija į kokybę;
  • orientacija į naujoves;
  • komandiškumas.

Šiandieninės AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos pirmtakė – Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba – įsteigta 1918 metų gruodžio 6 dieną. Jos pirmuoju viršininku tapo inžinierius Jonas Šimoliūnas (1878–1965). Vėliau jis ėjo Susisiekimo ministerijos valdytojo, po to – viceministro pareigas.

Pagrindinis Plentų, vandens kelių ir uostų valdybos padalinys buvo Plentų skyrius. Pirmuoju skyriaus vedėju paskirtas inžinierius Kazimieras Vasiliauskas. Skyrių sudarė techninė dalis ir techninė inspekcija. Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba tapo centrine kelių tvarkymo įstaiga. Iš pradžių jai priklausė 1196 km kelių.

Naujoji valdyba kūrėsi po Pirmojo pasaulinio karo, darbo sąlygos buvo nepavydėtinos: stigo žinių, specialistų, medžiagų, transporto priemonių. Viskas buvo išgrobstyta ir sunaikinta, Plentų skyrius nepaveldėjo jokių techninių dokumentų, sąmatų ir duomenų joms sudaryti, ryšys su provincijoje įsikūrusiais padaliniais buvo blogas, daugelis darbų vyko labai lėtai.

1919 metų rugsėjo 6 dieną Prezidentas A. Smetona pasirašė pirmąjį laikinąjį įstatymą dėl svarbesnių vieškelių ir gruntinių kelių. Tuo metu manyta, kad Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba turėtų prižiūrėti ne tik plentus, bet ir visus vieškelius. Tačiau valstybė tam darbui neturėjo pakankamai lėšų. Savivaldybių atstovų suvažiavime, kuris vyko 1920 metų kovo 17–21 dienomis, nutarta vieškelius ir smulkesnius kelius perduoti savivaldybėms. Nustatyta Lietuvos kelių priežiūros tvarka: pagrindinius plentus prižiūrėjo Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba (Susisiekimo ministerija), o vieškelius bei smulkesnius kelius – savivaldybės (Vidaus reikalų ministerija). Savivaldybės kelių priežiūrą vykdė prievolės tvarka per apskričių valdybas ir valsčių viršaičius. Kelių ruožai buvo  išskirstyti vietos gyventojams. Priežiūrai skirto ruožo ilgis priklausė nuo ūkio dydžio. Tas ribas nustatydavo viršaitis.

1921 metų kovo 2 dieną pasirodė naujas bendrojo naudojimo kelių ir tiltų įstatymas, plentus prižiūrinčių tarnautojų tarnybinės taisyklės. Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba pradėjo planuoti savo tolesnius darbus: 1922 metais pirmą kartą sudarė artimiausio dešimtmečio (1922–1932 m.) pagrindinių kelių plėtros planą. Jame buvo numatyta plentų rekonstrukcija, skalda dengtų kelių paviršiaus kapitalinis remontas, tiltų atstatymo eiliškumas. Nutarta daugumai darbų panaudoti vietines statybines medžiagas, o užsienyje pirkti metalą ir jo dirbinius, mašinas, įrankius, cementą, mineralinius degalus ir alyvą. Plane buvo nurodytas projektuojamų plentų sąrašas. Tais metais buvo sutaisyti pirmieji 60 km plentų ruožų.

Pirmieji nauji gelžbetoniniai tiltai pastyti 1924 metais. Pats pirmasis buvo 28 metrų ilgio, trijų lankstų arkinės sistemos tiltas per Verknės upę Kruonio–Jiezno plente.

Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba per tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį išgyveno keletą reorganizacijų: 1924 metais ją pavadino Plentų ir vandens kelių valdyba, o 1936 metais reorganizavo į Kelių valdybą, kuri susidėjo iš 3 direkcijų – sandėlių, vandens kelių ir eismo. 1928 metais valdybos žinioje buvo 1701 km plentų ir grįstų kelių, 6190 km žvyruotų I rūšies ir 7691 km II rūšies vieškelių. O iš viso valdybai priklausė 15582 km kelių.

1934–1938 metais iš Kauno į Klaipėdą buvo nutiestas 195,5 km ilgio Žemaičių plentas, 1937 metais pradėtas tiesti Aukštaičių plentas, kuris iš Kauno per Panevėžį vedė į Biržus.

1940–1944 metų laikotarpis Lietuvai lėmė tris okupacijas: Sovietų Sąjungos (1940), Vokietijos (1941) ir vėl Sovietų Sąjungos (1944). Per tą trumpą laikotarpį teko pakelti ir Antrojo pasaulinio karo negandas. 1944 metų liepos 17 dieną buvo įkurta Lietuvos SSR vidaus reikalų komisariato (nuo 1946 m. ministerijos) Plentų valdyba. Reikėjo skubiai imtis karo nuniokotų kelių atkūrimo, tiesti naujas automobilių transporto arterijas.

Vilniaus–Kauno kelio asfaltavimo darbai vyko 1949–1952 metais. Dangą rengė sumaišymo ant kelio metodu. Eismo intensyvumas šiame kelyje didėjo. Prieš Vilniaus–Kauno kelio rekonstrukciją, kuri prasidėjo 1960 metais, vidutinis metinis eismo intensyvumas daugelyje vietų artėjo prie 3000 automobilių per dieną. Šį trečios techninės kategorijos kelią buvo nutarta rekonstruoti pagal pirmos kategorijos reikalavimus. Naujoji Vilniaus–Kauno automagistralė dviem asfalto juostomis didžiuosius Lietuvos miestus sujungė 1970 metais.

Baigiant tiesti Vilniaus–Kauno kelią, jau buvo parengti dviejų Kauno–Klaipėdos automagistralės ruožų po 24 km projektai. Šios automagistralės oficialus atidarymas įvyko 1987 metų rugsėjo 4 dieną.

Vilniaus–Kauno–Klaipėdos kelią projektavo ir intensyviai tiesė 22 metus. Projektuotojai dar 1970 metais gana tiksliai prognozavo būsimą automobilių bumą Lietuvoje ir itin padidino naujai projektuojamų automagistralės ruožų pralaidumą.

1991 m. kovo 1 d. susisiekimo ministro J. Biržiškio įsakymu įsteigta Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri Ekonomikos ministerijoje buvo įregistruota tų pačių metų kovo 14 d.

1993 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko B. Lubio potvarkiu Lietuvos automobilių kelių direkcija reformuota į valstybinę įstaigą prie Susisiekimo ministerijos. Nuo tų pačių metų balandžio 2 d. įsigaliojo susisiekimo ministro J. Biržiškio įsakymu patvirtinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatai.

Lietuvos automobilių kelių direkcija iš biudžetinės įstaigos pertvarkyta į valstybės įmonę. Nauja jos teisinė forma įregistruota 2020 m. rugsėjo 1 d. VĮ Registrų centre.

2023 m. sausio 2 d. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pertvarkyta į akcinę bendrovę. Po pertvarkos visos jos akcijos ir toliau priklausys valstybei. Taip pat Kelių direkcija išliks nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše, o valstybinės reikšmės keliai liks įtraukti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą bei nuosavybės teise ir toliau priklausys valstybei.

SPECIALUSIS VALSTYBĖS ĮPAREIGOJIMAS

Kelių direkcija vykdo valstybės specialųjį įpareigojimą: valdyti valstybinės reikšmės kelius bei organizuoti ir koordinuoti saugių eismo sąlygų užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose.

Kelių direkcija specialųjį įpareigojimą vykdo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., įvykus esminiam įvykiui – kai Kelių direkcijos teisinė veiklos forma įstatymų nustatyta tvarka buvo pakeista iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonės ir tęsia, pertvarkius Kelių direkciją į akcinę bendrovę.

Vykdydama specialųjį įpareigojimą, Kelių direkcija įgyvendina savo misiją – kurti ir užtikrinti visuomenei saugų, patogų, draugišką aplinkai, išmanų susisiekimą Lietuvos keliais.

Kelių direkcijos veiklos modelį lemia valstybės nustatyta Kelių direkcijos paskirtis, veiklos sritys ir tikslai bei veiklos finansavimo modelis.

Kelių direkcijos paskirtis – valdyti valstybinės reikšmės kelius bei organizuoti ir koordinuoti saugių eismo sąlygų užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose. Ši Kelių direkcijos paskirtis įteisinta įmonės įstatuose.

Kelių direkcijos veiklos sritys, atitinkančios valstybės interesą, yra orientuotos į valstybinės reikšmės automobilių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, užtikrinant sklandų krovinių ir keleivių judumą, skatinant transporto sistemos darnumą, didinant eismo saugą ir kelių saugumą.

Kelių direkcijos pagrindiniai tikslai, atitinkantys valstybės interesą, kuriuos Kelių direkcija vykdė 2022 ir toliau vykdo 2023 metais:

– Užtikrinti, kad LRV nutarimu tvirtinamoje Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) finansavimo lėšų naudojimo sąmatoje numatytos lėšos būtų efektyviai panaudotos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir prižiūrėti;

-Vykdyti Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose teisės aktuose Kelių direkcijai nustatytas funkcijas;

– Kitas veiklas, numatytas Kelių direkcijos įstatuose.

Kelių direkcija įgyvendina priemones siekdama, kad visi valstybinės reikšmės kelių naudotojai gautų kuo kokybiškesnes viešąsias paslaugas, kad jos būtų teikiamos greitai, skaidriai ir efektyviai. Saugaus susisiekimo užtikrinimas ir  kelių tinklo būklės gerinimas išlieka viena iš prioritetinių KPPP įgyvendinimo, vykdomo Kelių direkcijos, sričių.

Kelių direkcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir LRV nutarimais bei susisiekimo ministro įsakymais, taip pat vykdo KPPP finansavimo lėšų paskirstymą vietinės reikšmės kelių valdytojams (įskaitant savivaldybes), paskirstytų lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolę ir darbų kokybės kontrolės priežiūrą kelių objektuose, įskaitant akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ vykdomų kelių priežiūros darbų kokybės kontrolę.

Valstybės specialiojo įpareigojimo vykdymo finansavimas Kelių direkcijai vykdomas vadovaujantis šiais teisės aktais ir juose nustatytais finansavimo principais bei tvarka:

–  Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių    rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriame įtvirtinta, valstybinės ir vietinės reikšmės keliams skiriama suma;

– Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis;

– Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 11 dalies nuostatomis;

– Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo nuostatomis;

– LRV 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo nuostatomis;

– Susisiekimo ministerijos Lūkesčių rašte įtvirtintomis nuostatomis;

– Kelių direkcijos ir Susisiekimo ministerijos pasirašyta Valstybės asignavimų naudojimo specialiajam įpareigojimui vykdyti sutartimi.

VEIKLOS FINANSAVIMO ŠALTINIAI VYKDANT SPECIALŲJĮ ĮPAREIGOJIMĄ 2023 M.

 Pagrindinis specialiojo įpareigojimo vykdymo finansavimo šaltinis 2022 m. buvo – KPPP finansavimo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto LRV 2022 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 141 (141 Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2022–2024 metų sąmatos patvirtinta… (lrs.lt)) buvo patvirtinta KPPP finansavimo lėšų naudojimo 2022-2024 metų sąmata, kurios 1.8 papunktyje Kelių direkcijai specialiųjų įpareigojimų vykdymui pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 11 dalies nuostatas skirta  15 411 tūkst. eurų,  tačiau 2022 m. spalio 12 d. LRV nutarimu Nr. 1021 pakeitus KPPP finansavimo lėšų naudojimo 2022-2024 metų sąmatą Kelių direkcijai skirtina suma sumažinta iki 14 451 tūkst. eurų dėl sutaupytų lėšų  darbo užmokesčiui ir kai kurių paslaugų pirkimo perkėlimo į ateinančius laikotarpius.

Pagrindinis specialiojo įpareigojimo vykdymo finansavimo šaltinis 2023 metais yra Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių    rodiklių patvirtinimo įstatymas, kuriame įtvirtinta, valstybinės ir vietinės reikšmės keliams skiriama suma.

Žemiau pateikiama KPPP finansavimo lėšų naudojimo 2022-2024 m. sąmatos aktuali redakcija.

1 lentelė

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo 2022-2024 metų sąmata

Specialiojo įpareigojimo vykdymas (kapitalo investicijos) bendrai finansuojamas ir ES paramos fondų lėšomis. Investicijų projektų finansavimui 2022 m. buvo skirta  20 377 tūkst. eurų, o 2023 m. skirta 9 860 tūkst. eurų struktūrinių ES paramos fondų lėšų

 SPECIALIOJO ĮPAREIGOJIMO VYKDYMO SĄNAUDOS

Specialiojo įpareigojimo vykdymo sąnaudos Kelių direkcijai kompensuojamos vadovaujantis Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos sutartimi, kurioje nustatyta, kad specialiojo įpareigojimo kompensavimas vykdomas neviršijant tam tikslui KPPP finansavimo lėšų naudojimo einamųjų metų sąmatoje nustatyto lėšų limito.

Specialiojo įpareigojimo vykdymas atspindimas Kelių direkcijos veiklos ataskaitose, skelbiamose Kelių direkcijos tinklalapyje.

Pertvarkius Kelių direkciją į akcinę bendrovę, Įmonės veiklos prioritetu išlieka valstybės specialiojo įpareigojimo vykdymas.

Kelių direkcijos valdymo organai yra savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – direktorius.

AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizacinė struktūra.

Valdyba yra kolegialus Kelių direkcijos valdymo organas. Valdyba veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, Kelių direkcijos įstatais ir kitais teisės aktais. Kelių direkcijos valdyba yra skiriama Kelių direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos) ministro įsakymais ketverių metų kadencijai. Valdybą pagal Kelių direkcijos įstatus sudaro penki nariai. Kelių direkcijos valdybos kadencija yra nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Valdyba veikia pagal patvirtintą reglamentą. 2021 metais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais valdyba buvo iš dalies atnaujinta ir visiškai suformuota.  Nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. didžioji dauguma (4 iš 5 valdybos narių, arba 80 proc.) valdybos yra nepriklausomi valdybos nariai, viena narė – valstybės tarnautoja. Valdybos pirmininkas yra nepriklausomas valdybos narys.

Marius Švaikauskas, išrinktas į akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pareigas valdybos 2023-02-23 nutarimu Nr. VD-14, nuo 2023-02-24 penkerių metų kadencijai, laimėjęs konkursą į šias pareigas.

Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Bendrovės valdyba (AB įst. 37.3)

Direktoriaus funkcijos

Generalinio direktoriaus funkcijos ir atsakomybė yra nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 3-550 patvirtintuose akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos įstatuose, generalinio direktoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame valdybos 2023 m. vasario 2 d posėdžio protokolu Nr. VD-11 ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Direktoriaus atlygis

Kelių direkcijos generalinio direktoriaus atlygio principai, apmokėjimo už darbą sąlygos nustatomos vadovaujantis valdybos 2023 m. vasario 2 d. posėdžio protokolu Nr. VD-11 patvirtinta atlygio politika ir kitais atlygio sistemos dokumentais, suderintais su valdyba.
Generalinio direktoriaus atlygį sudaro pastovioji (PAD) ir kintamoji (KAD) atlygio dalis.
PAD siejama su pareigybės lygiu, kuris parodo pareigybės „svorį ir vertę“ Bendrovėje. Generalinio direktoriaus pareigybė, kaip ir visos kitos Kelių direkcijos pareigybės, įvertinta Korn Ferry Hay „Job Mapping“ vertinimo metodu ir jai suteiktas 23 HAY lygis.

Kelių direkcija kasmet dalyvauja Lietuvoje veikiančių įmonių, įdiegusių pagal tą pačią tarptautinę Korn Ferry Hay metodologiją įvertintų pareigybių lygių struktūrą, atlyginimų rinkos tyrime. Gavus tyrimo rezultatus, ir atsižvelgiant į šios rinkos atlyginimų medianą, kasmet nustatomi bendrovės pareigybių PAD intervalai, kuriuos tvirtina valdyba.

KAD gali būti mokama kartą metuose už kalendorinių metų veiklos rezultatus, atsižvelgiant į generaliniam direktoriui iškeltų tikslų įgyvendinimą. Konkrečius veiklos tikslus bei jų lyginamuosius svorius, siekiamus rezultatus (vertinamus rodiklius) kiekvienais metais nustato Bendrovės valdyba. KAD dydis vadovui nustatomas procentais nuo PAD už laikotarpį, už kurį mokama KAD – iki 25 proc. Metams pasibaigus valdyba tvirtina šių tikslų pasiekimo rezultatus ir KAD išmokėjimo galimybę.

Direktoriaus atlygis

Direktoriaus CV

Prieš naudojant AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos logotipą, prašome susipažinti su logotipo naudojimo taisyklėmis.

PNG (atsiųsti)
CMYK (atsiųsti)